Turinys

  • Jean-Luc Patry
    Kritinio multiplizmo problemos įvertinimo tyrimuose: teorijų multiplizmas ir šališkumo analizė  Plačiau
  • Vincentas Dienys, Kęstutis Pukelis, Pranas Žiliukas
    Institucinis mokslo ir studijų vertinimas: neišvengiamas modernios valstybės požymis ar dar viena biurokratinė užgaida Lietuvoje? Plačiau
  • Don F. Westerheijden
    Judančio taikinio link: aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas Europoje  Plačiau
  • Izabela Savickienė
    Universitetinių studijų kokybės vertinimo sistemos parametrai  Plačiau
  • Edith J. Cisneros-Cohernour
    Dėstymo aukštojoje mokykloje pagrįstumas ir įvertinimai pagal pozityvistinę paradigmą  Plačiau
  • Kęstutis Pukelis, Nora Pileičikienė
    Studijų kokybė: studijų rezultatų paradigma  Plačiau
  • Carmen Trigueros, Enrique Rivera, Maite Pavesio, Juan Torres 
    Studentų dalyvavimo universitetiniuose užsiėmimuose analizė: tarpdisciplininė patirtis  Plačiau
  • Gintautė Žibėnienė
    Neuniversitetinių studijų programų įgyvendinimo vertinimas: kolegijų absolventų požiūris  Plačiau
  • Vytolis Kučinskas, Alina Paulauskaitė
    Organizacijos kultūra ir jos kūrimas nevalstybinėse kolegijose  Plačiau
  • Vida Škudienė
    Pagrindinių vadybos studijų kokybė kintančioje universiteto erdvėje  Plačiau

Straipsnių anotacijos

Jean-Luc Patry
Zalcburgo universitetas

Kritinio multiplizmo problemos įvertinimo tyrimuose: teorijų multiplizmas ir šališkumo analizė

Anotacija
Kokybės užtikrinimo ir įvertinimo tyrimai, kaip ir kiti socialiniai tyrimai bei jų taikymas, kelia daugybę problemų. Šiame straipsnyje pirmiausiai norėčiau pateikti tokių problemų sąrašą, kuris vis dėlto liks nepilnas. Straipsnyje teigiama, kad nors ir nėra tobulo šių problemų sprendimo būdo, kritinis multiplizmas galėtų būti toks požiūrių modelis, kuris leistų sumažinti tas problemas arba bent padėtų jas išsiaiškinti ir mėginti spręsti. kritinis multiplizmas - tai bendro pobūdžio metodologinis modelis, kurį nuodugniai išaiškinti čia būtų neįmanoma; norėčiau aptarti tik kai kuriuos svarbiausius klausimus ir remdamasis jais pateikti keletą pasiūlymų, kaip turėtų būti atliekami socialiniai tyrimai.

Pagrindinės sąvokos
Diskriminantinis pagrįstumas, gabumas, įvertinimas, įvertinimo tyrimas, konvergentinis pagrįstumas, kritinis multiplizmas, pagrįstumas arba tinkamumas, patikimumas arba tikslumas, Pigmalionas, šališkumas.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Vincentas Dienys, Kęstutis Pukelis, Pranas Žiliukas
Profesinio mokymo metodikos centras · Vytauto Didžiojo universitetas · Kauno technologijos universitetas

Institucinis mokslo ir studijų vertinimas: neišvengiamas modernios valstybės požymis ar dar viena biurokratinė užgaida Lietuvoje?

Anotacija
Organizuojant išorinį aukštojo mokslo institucijų vertinimą daugelyje nedidelių valstybių susiduriama su panašaus pobūdžio problemomis: kaip atrinkti tinkamus ekspertus, juos parengti ir išlaikyti? Kaip išvengti šališkumo ar interesų konflikto tarp instituciją tikrinančių ekspertų ir tikrinamos institucijos? Kaip sumažinti santykinai dideles institucinio vertinimo finansines išlaidas nedidelei valstybei (ar tai nėra prabanga?) ir pan. Todėl neretai kyla klausimas, ar mažai valstybei tikslinga turėti ir išlaikyti atitinkamus intelektualinius bei organizacinius išteklius, būtinus išoriniam universitetų, kolegijų ir mokslinio tyrimo institucijų vertinimui? Gal tikslingiau pasikviesti patyrusius užsienio ekspertus tokiam vertinimui atlikti? Šiame straipsnyje ir bandoma apie tai diskutuoti. Straipsnio autoriai daro išvadą, kad tokių intelektualinių ir organizacinių išteklių sukūrimas ir išlaikymas yra būtinas net ir tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuva (3,4 milijonai gyventojų). Jei Lietuva nori būti pripažinta ir įgyti pasitikėjimą aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo srityje, tai tam turi būti skiriami atitinkami finansiniai ir materialiniai ištekliai.

Pagrindinės sąvokos
Akreditacija, atsiskaitomybė, aukštojo mokslo kokybės vertinimo sistema, informavimas apie studijų kokybę, institucinis studijų kokybės vertinimas, institucinis studijų kokybės įvertinimas, kolegija, mokslinio tyrimo institucija, studijų kokybės auditas, studijų kokybės dimensijos, studijų kokybės ekspertas, studijų kokybės palyginamumas, studijų kokybės palyginimas pagal etaloną (angl. benchmarking), studijų kokybės tobulinimas, studijų kokybės vertinimo kriterijai, universitetas, vidinis studijų kokybės vertinimas.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Don F. Westerheijden
Twento universiteto Aukštojo mokslo politikos studijų centras

Judančio taikinio link: aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas Europoje 

Anotacija
Straipsnyje pateikiama Europos aukštojo mokslo (išorinės) kokybės užtikrinimo projektų nuo 1980 metų apžvalga. Analizuojami trys skirtingi Vakarų Europos šalių kokybės užtikrinimo sistemų plėtotės modeliai, kurie lyginami su akreditacijos modeliais Centrinėje ir Rytų Europoje atsiradusiais nuo 1989 m. Šios plėtros dinamika apžvelgiama pasitelkus teorines įžvalgas, ji taip pat lyginama su Bolonijos procesu.

Pagrindinės sąvokos
Akreditacija, aukštojo mokslo kokybė, įvertinimas, kokybės auditas, kokybės užtikrinimas, palyginamumas arba gerosios patirties pavyzdžių taikymas, savęs pardavimas, pagrindiniai socialiniai partneriai, vartotojas, vertinimas.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Izabela Savickienė
Vytauto Didžiojo universitetas

Universitetinių studijų kokybės vertinimo sistemos parametrai 

Anotacija
Straipsnyje analizuojama institucinio universitetinių studijų kokybės vertinimo sistema, pagrindžiami jos funkciniai, morfologiniai ir procesiniai parametrai. Pateikiama sistemos samprata ir aptariamas sistemų klasifikavimas. Apibūdinamos universitetinių studijų kokybės vertinimo sistemos informavimo, atskaitomybės, tobulinimo ir palyginamumo funkcijos. Analizuojant šios sistemos morfologinius parametrus, aptariamos vertinančioji ir vertinamoji posistemės. Siūlomi vertinimo sistemos etapai, apimantys procesinius parametrus. Tiriama universitetinių studijų kokybės vertinimo sistemos funkcionavimo aplinka.

Pagrindinės sąvokos
Funkciniai parametrai, morfologiniai parametrai, procesiniai parametrai, sistema, universitetinių studijų kokybė, vertinimas.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Edith J. Cisneros-Cohernour
Yucatan autonominis universitetas

Dėstymo aukštojoje mokykloje pagrįstumas ir įvertinimai pagal pozityvistinę paradigmą 

Anotacija
Straipsnyje nagrinėjamas tyrimų, atliktų pagal vyraujančią dėstymo aukštojoje mokykloje vertinimo paradigmą, pagrįstumas (validumas). Siekiant nustatyti tyrimų, kuriuose analizuojami studentų sudaryti dėstymo reitingai, privalumus ir trūkumus, taikoma Messick pagrįstumo sistema. Taip pat keliamos problemos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį atliekant tokius tyrimus ateityje.

Pagrindinės sąvokos
Pagrįstumas (tinkamumas), fakulteto darbuotojų įvertinimas, dėstymas kolegijose, aukštasis mokslas, įvertinimas, vertinimas, dėstymas, instruktavimas, patikimumas (tikslumas), įvertinimo instrumentas, vertinimo instrumentas, apibendrinamumas.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Kęstutis Pukelis, Nora Pileičikienė
Vytauto Didžiojo universitetas

Studijų kokybė: studijų rezultatų paradigma 

Anotacija
Studijų rezultatai yra nepaprastai svarbus studijų kokybės parametras. Jie atspindi studijų ir darbo rinkos poreikių sąryšį, lemia vidinę studijų programos studijų turinio sąrangą ir rengimo logiką: studijų tikslų seką, jų konkretumą, studijų turinį, metodus, studentų pasiekimų vertinimo kriterijus ir metodiką, studijoms reikalingus materialinius, intelektualinius, laiko ir finansinius išteklius. Studijų rezultatai palengvina programos apibūdinimą, jos vidinį ir išorinį įvertinimą, tarnauja standartų bei kokybės sistemos palaikymui ir tobulinimui, yra svarbūs įgyvendinant lengvai palyginamų kvalifikacijų ir diplomų pripažinimo sistemą Europos aukštojo mokslo erdvėje. Šiame straipsnyje bandoma išsamiau atskleisti studijų rezultatų reikšmę studijų kokybei ir pagrįsti svarbiausius studijų kokybės vertinimo metmenis studijų rezultatų paradigmoje.

Pagrindinės sąvokos
Dėstytojo dalykinės srities kvalifikacija, dėstytojo didaktinės srities kvalifikacija, dėstytojo mokslinės srities kvalifikacija, kompetencija, kvalifikacija, kompetentingumas, studijų pasiekimai, socialinė partnerystė, studijų dalykas/modulis, studijų dalyko/modulio studijų turinys, studijų kokybė, studijų programa, studijų programos studijų turinys, studijų programos vadovas, studijų rezultatai, studijų turinys.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Enrique Rivera, Carmen Trigueros, Maite Pavesio, Juan Torres
Granados universitetas

Studentų dalyvavimo universitetiniuose užsiėmimuose analizė: tarpdisciplininė patirtis 

Anotacija
Siekdami pagerinti dėstymo aukštojoje mokykloje kokybę, grupė Granados universiteto Edukologijos fakulteto dėstytojų pradėjo veiklos tyrimus (A-R) pavadintus Bendradarbiaujančio dėstytojo modelio kūrimas, remiantis dėstymo užduočių analize. Tai buvo tarpdalykinė patirtis, nes projekte dalyvavo Curriculum ir dėstymo fakultetas, Kūno raiškos ir Muzikinio lavinimo katedros.
Šiame straipsnyje analizuojamas studentų aktyvumas užsiėmimų metu. Manoma, kad aktyvumas yra esminis studijų elementas, apibrėžiantis bendravimo tarp dėstytojo ir studentų ribas ir leidžiantis organizuoti dėstymo ir studijavimo veiklą remiantis bendradarbiavimo metodu. Kaip ir A-R projekte, čia taip pat pateiksime pasiūlymus, kaip pagerinti savo dėstymą.

Pagrindinės sąvokos
Bendradarbiaujantis dėstytojas, studentų dalyvavimas, veiklos tyrimai.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Gintautė Žibėnienė
Vilniaus kolegija

Neuniversitetinių studijų programų įgyvendinimo vertinimas: kolegijų absolventų požiūris ŪRIS

Anotacija
Straipsnyje pateikiami Lietuvos kolegijų absolventų požiūrio į neuniversitetinių studijų programų realizavimą apibendrinti tyrimo rezultatai. Absolventų nuomonės tyrimas atskleidžia jų požiūrį į: 1) studijų programos studijų turinį, 2) dalykų turinį ir jų dėstymo kokybę, 3) praktinį mokymą ir profesinę praktiką, 4) materialinių sąlygų studijų programai sudarymą, 5) dėstytojų veiklą.

Pagrindinės sąvokos
Neuniversitetinių studijų programa, rodiklis, studijų kokybės užtikrinimas, studijų kokybės vertinimo dalyviai, studijų programos įvertinimas, studijų programos vertinimas, vertintojai, vertintojų grupė, ekspertai.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Vytolis Kučinskas, Alina Paulauskaitė
Klaipėdos universitetas, Klaipėdos verslo kolegija

Organizacijos kultūra ir jos kūrimas nevalstybinėse kolegijose

Anotacija
Straipsnyje aptariama organizacijos kultūros nevalstybinėse kolegijose bruožai, struktūra, funkcijos bei kūrimo ypatumai. Pateikiamas organizacijos kultūros empirinio tyrimo nevalstybinėse kolegijose duomenų apibendrinimas ir išvados.

Pagrindinės sąvokos
Kolegija, kultūra, organizacija, organizacijos kultūra, socialinė sistema, studijų kokybė, studijų kokybės dimensijos, studijų kokybės vertinimo kriterijai, vertybės, visuotinės studijų kokybės valdymas.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Vida Škudienė
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas

Pagrindinių vadybos studijų kokybė kintančioje universiteto erdvėje 

Anotacija
Baltijos valstybių universitetų vadybos studijų erdvėje vykstančius svarbius pokyčius sąlygoja šie veiksniai: glaudesnė auditorinio mokymo ir realaus pasaulio´ sąveika, rinkos plėtra, internacionalizavimas ir vis didėjanti studentų įvairovė. Autorė pateikia trijose vadybinės krypties aukštojo mokslo institucijose atlikto tyrimo rezultatus: ISM vadybos ir ekonomikos universitete (Lietuva), Rygos mokytojų rengimo ir švietimo vadybos akademijoje (Latvija) ir Estijos verslo mokykloje (Estija). Pagrindinių studijų vadybos programos dėstytojų atsakymai į tyrimo klausimus rodo, kad nepaisant pastaraisiais dešimtmečiais išaugusio dėmesio dėstymo universitetuose kokybei, paskaita ir auditorinė diskusija tebelieka dominuojančiais dėstymo metodais. Daugelio respondentų nuomone, jų dėstymo metodai yra pakitę, vis dažniau pasirenkami naujoviškiausi dėstymo projektai, beveik trečdalis respondentų yra lankę dėstymo kokybės tobulinimo kursus.

Pagrindinės sąvokos
Dėstymo kokybė, dėstymo metodai, pagrindinės studijos, paradigmos kaita, vadybos programos.

Straipsnio el. versija

Į pradžią