English Turinys
-
Jean-Luc Ptary, Angela Gastager
Nepriklausomų ekspertų dilemos: vertybių antinomijos vertinant aukštojo mokslo institucijas Plačiau -
Nataliya Sokolova
Mokytojo kalbinio kompetetingumo aprašas: naujos įvertinimo sistemos beieškant Plačiau -
Elaine Sjögren, Eva L. Ragnemalm, Pia Tingström, Lars Uhlin, Madeleine Abrandt Dahlgren
Dėstytojų reflektavimai apie el. portfelio naudojimą didaktinių mokėjimų dokumentavimui: bandomasis tyrimas Plačiau -
Laima Sajienė, Rasa Tamulienė
Paramos studentams kokybės vertinimo parametrai aukštojo mokslo institucijose Plačiau -
Kęstutis Pukelis, Nora Pileičikienė
Aukštųjų mokyklų absolventų išsiugdytų bendrųjų kompetetingumų ir darbo rinkos poreikių atitiktis Plačiau -
Antonio Bustos, Jose Luis Arostogui
Apmokymo ir užimtumo programos įvertinimas: struktūros aptarimas Plačiau
Straipsnių anotacijos
Jean-Luc Ptary, Angela Gastager
Zalcburgo universitetas
Nepriklausomų ekspertų dilemos: vertybių antinomijos vertinant aukštojo mokslo institucijas
Anotacija
Atliekant bet kokius įvertinimus, visada atsiranda interesų konfliktų tarp socialinių dalininkų ir jiems patiems. Norint paaiškinti tokias antinomijas, buvo sukurta taksonomija, pristatoma ir aptariama šiame straipsnyje. Kaip pavyzdys panaudotas universitetų įvertinimo procesas, atliekamas nepriklausomų ekspertų.
Taksonomija yra keturių dimensijų: a) išskiriamos septynios vertybių sritys (etinės, metodinės, socialinės ir interaktyvios, teisinės, ekonominės, asmeninės, visuomeninės ir politinės); b) antinomijos gali būti „arba... arba" (dichotomija; „alternatyvi antinomija") arba „daugiau ar mažiau" tipo (labiau išreiškiamas kažkuris klausimas; „palaipsninė antinomija"); c) egzistuoja tikslų svarbos antinomijos (prieštaringi to paties arba kito socialinio dalininko tikslai, t. y. skirtingi tikslai negali būti pasiekti vienu metu) ir priemonių masto antinomijos (nors tikslai ir neprieštarauja vieni kitiems, jų pasiekimo priemonės nesuderinamos), abiem atvejais gali būti taikoma alternatyvi ir palaipsninė antinomija; d) antinomijos atveju siūloma ir įrodinėjama normatyvinė sprendimų priėmimo hierarchija.
Nepriklausomiems ekspertams vertinant aukštojo mokslo įstaigas, galima aptikti įvairius antinomijų tipus. Pateiksime praktinio vertinimo metu aptiktus pavyzdžius ir detaliai išanalizuosime prototipinę antinomiją: nepriklausomi ekspertai laikomi socialiniais dalininkais, todėl bus aptarti jų interesai ir tikslai (vieno socialinio dalininko vidaus antinomijos). Taikant normatyvinę hierarchiją, galima atrasti sprendimą, bet negalima pakeisti įvertintojų asmeninių sprendimų.
Pagrindinės sąvokos
Aukštojo mokslo institucijos, ekspertinis vertinimas, vertybių dilemos.
Kęstutis Pukelis, Antanas Smetona
Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas
Švietimo sąvokos „competence“ mikrosistemos darninimas
Anotacija
Pastaraisiais metais švietimo politikos ir edukologijos tekstuose pradėjo rastis dvi bendrašaknės sąvokos – „kompetencija" ir „kompetentingumas". Šie terminai kartais suvokiami kaip vienos sąvokos sinonimai, o kartais mėginama juos atskirti ir vartoti kaip skirtingų švietimo sąvokų terminus. Anglų kalboje irgi esama šių sąvokų painiavos – „competency" ir „competence". Skirtinguose šaltiniuose jos pateikiamos ir aptariamos skirtingai – kartais persikloja reikšmių laukai, o kartais išsiskiria. Visa tai įneša visiškai nereikalingą sumaištį ir atskleidžia sąvokų darninimo būtinybę. Ištyrus lietuviškų sąvokų požymius ir palyginus su angliškais atitikmenis, konstatuojama, kad nėra jokių objektyvių prielaidų vartoti abi sąvokas. Šios prielaidos gaunamos aptariant visą sąvokos „competence" mikrosistemą, kuri apima tokias sąvokas ir terminus kaip „competence" („kompetentingumas"), „skill" („mokėjimas"), „aptitude" („gabumas"), „ability" („gebėjimas"), „knowledge" („žinios"), „understanding" („supratimas") ir „automatic skill" („įgūdis"). Apibendrinant straipsnį, pasiūloma atsisakyti kalbamoje terminų mikrosistemoje vartoti angliško termino „competency" ir lietuviško termino „kompetencija", nes jie neturi aiškios vietos sąvokų sistemoje, yra vartojami arba jau esamoms sąvokoms sinonimiškai įvardyti šalia kitų terminų, arba apskritai nežymi jokios sąvokos. Tai leistų išvengti tiek dalykinės, tiek vertimo painiavos.
Pagrindinės sąvokos
Atlikimo lygmuo, gabumas, gebėjimas, įgūdis, kompetentingumas, kvalifikacija, mokėjimas, profesionalumas.
Nataliya Sokolova
Edinburgo universitetas
Mokytojo kalbinio kompetetingumo aprašas: naujos įvertinimo sistemos beieškant
Anotacija
Daugiausia dėmesio šiame straipsnyje skiriama dalykui, apie kurį dažnai kalbama įvairiose publikacijose, bet kuris dar nėra visiškai aiškus. Kas yra užsienio kalbą dėstančio mokytojo, kuriam ta kalba nėra gimtoji, kalbinis kompetentingumas? Kiek kalbos žinių reikia mokytojui, norint sėkmingai atlikti savo pareigas? Kur tas pareigas jis turėtų atlikti? Ar įmanoma numatyti, į kokią veiklą, išskyrus bendravimą klasėje, užsienio kalbos mokytojas dar galėtų būti įtrauktas? Koks efektyviausias būdas tinkamai ir patikimai patikrinti mokytojų kompetentingumą?
Šie aspektai ir aptarti straipsnyje, kurio pagrindinis tikslas – pateikti požiūrį į UK mokytojo kalbinį kompetentingumą ir parodyti, kad jis – žymiai platesnė sritis nei bendrasis kalbinis kompetentingumas. Taip yra dėl to, kad prie šio kompetentingumo prisideda naujų aspektų, o visi kiti – glaudžiai susiejami su didaktinėmis dalyko žiniomis ir mokėjimais. Straipsnyje pateikta eksperimentinė UK mokytojo kalbinio kompetentingumo struktūra, šį kompetentingumą sudarančios žinios ir mokėjimai bei veiksniai, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys mokytojo komunikacijos kiekį ir turinį. Nagrinėjamos temos ir situacijos, iš kurių susideda mokytojo bendravimas raštu ir žodžiu klasėje bei už jos ribų. Pateikiamas UK kalbinio kompetentingumo apibrėžimas ir dėmenys, kuriuos reikėtų vertinti, aprašyti galimi vertinimo metodai.
Pirmiausia trumpai apžvelgti literatūros šaltiniai ir tyrimo metodai. Tyrimo metu gauti duomenys pateikti paskutinėje straipsnio dalyje. Išvadose apibendrinti svarbiausi šio tyrimo etapo dalykai.
Pagrindinės sąvokos
„Bendrasis" kalbinis kompetentingumas, didaktinės žinios, kalbinis sąmoningumas, mokymo klasėje kalba, mokytojo kalbos vertinimas, mokytojo kompetentingumo įvertinimas, mokytojų rengimas, UK mokytojo kalbinis kompetentingumas, užsienio kalbos mokytojas.
Elaine Sjögren, Eva L. Ragnemalm, Pia Tingström, Lars Uhlin, Madeleine Abrandt Dahlgren
Linkopingo universitetas
Dėstytojų reflektavimai apie el. portfelio naudojimą didaktinių mokėjimų dokumentavimui: bandomasis tyrimas
Anotacija
Dėstytojų veiklos įvertinimas jau tapo įprasta praktika daugelyje universitetų. Švedijos aukštojo mokslo įsakyme teigiama: skiriant akademinį personalą, lygiavertis dėmesys turėtų būti teikiamas tiek didaktiniams mokėjimams, tiek ir mokėjimams atlikti tyrimus. Todėl tapo labai svarbu tinkamai apibrėžti ir atitinkamai dokumentuoti didaktinius mokėjimus. Šiuo tyrimu siekiama aprašyti akademinio personalo patirtį sudarant el. portfelį, skirtą didaktiniams mokėjimams dokumentuoti. Penkiolika dėstytojų dalyvavo bandomajame tyrime: jiems reikėjo susikurti asmeninį el. portfelį. Per pokalbius su tiksline grupe paaiškėjo tam procesui svarbiausi dalykai: reikėtų paminėti universiteto aiškiai nurodytus tikslus ir procedūras, lanksčią dokumentavimo struktūrą ir paramą mentoriams, reikalingą viso proceso metu. Susikūrus el. portfelį, susiduriama su dilema, kokia informacija priklauso tik dėstytojui, o ką galima pateikti išorinėms vertinimo sistemoms, renkančioms įrodymus apie mokėjimus.
Pagrindinės sąvokos
Didaktiniai mokėjimai, elektroninis portfelis (el.portfelis), reflektavimas (mokymosi kontekste).
Laima Sajienė, Rasa Tamulienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Paramos studentams kokybės vertinimo parametrai aukštojo mokslo institucijose
Anotacija
Straipsnyje pristatomame tyrime pagrįsti paramos studentams kokybės vertinimo parametrai aukštojo mokslo institucijose. Plėtojama diskusija apie paramą studentams, kaip aukštosios mokyklos teikiamų paslaugų sistemą, kuri yra viena iš priemonių į studentą orientuoto studijų turiniui plėtoti bei studentų emociniams, akademiniams bei socialiniams poreikiams tenkinti, sudarant prielaidas studijų sėkmei. Akcentuojama, kad paramos studentams kokybė gali būti vertinama per akademinę paramos studentams dimensiją, kuri apibrėžtina šiais kriterijais: karjeros projektavimo paslaugos, akademinio studentų informavimo ir konsultavimo paslaugos, studentų įvedimas į studijas, pagalba tarptautiniams studentams, užsienio kalbų centro paslaugos, bibliotekos paslaugos, nuotolinių studijų centro paslaugos; bei neakademinę paramos studentams kokybės vertinimo dimensiją, apibrėžiamą per psichologinio konsultavimo paslaugų, studentų apgyvendinimo paslaugų, finansinės paramos ir studentų konsultavimo teisiniais klausimais, paslaugų skirtų bendruomeniškumo jausmui plėtoti, paslaugų, užtikrinančių studentų sveikatą, paramos, skiriamos neįgaliesiems studentams kriterijus.
Pagrindinės sąvokos
Akademinė parama studentams, kokybės vertinimo parametrai, neakademinė parama studentams, parama studentams.
Kęstutis Pukelis, Nora Pileičikienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Aukštųjų mokyklų absolventų išsiugdytų bendrųjų kompetetingumų ir darbo rinkos poreikių atitiktis
Anotacija
Aukštasis išsilavinimas absolventams teikia tiek piniginę, tiek ir nepiniginę naudas. Globalizacija ir technologinė plėtra skatina taikyti praktinį požiūrį, todėl aukštosioms mokykloms keliamas tikslas suteikti absolventams kompetentingumų, kurie svarbūs darbo rinkai. Šiame straipsnyje pristatomi tyrimo, kuriuo analizuota, kaip aukštųjų mokyklų absolventų įgyti bendrieji kompetentingumai atitinka darbo rinkos poreikius, rezultatai. Tyrimo populiaciją sudarė absolventai iš ES valstybių narių ir Turkijos; analizės metu nagrinėti devyni aspektai. Absolventams trūksta kompetentingumų, susijusių su savo srities išmanymu, laiko valdymu ir darbu įtemptomis situacijomis, ir jie turi daugiau nei darbo rinka reikalauja tarptautinės orientacijos kompetentingumų.
Pagrindinės sąvokos
Mokėjimas, kompetentingumas.
Antonio Bustos, Jose Luis Arostegui
Granados universitetas
Apmokymo ir užimtumo programos įvertinimas: struktūros aptarimas
Anotacija
Europos universitetų vaidmuo atliekant institucinį politinių ir socialinių sistemų įvertinimą per pastaruosius 30 metų žymiai išaugo. Daugiausia jie buvo atsakingi už įvertinamojo tyrimo metodų ir tam tikrų apsaugos garantų pateikimą. Šiame straipsnyje pateikiame pavyzdį, kaip aukštojo mokslo sistemoje taikomos įvertinimo procedūros buvo panaudotos vertinant mokymo ir užimtumo programas, skirtas įgyvendinti su lyčių lygybe susijusios socialinės politikos. Teikiamų paslaugų kokybei įvertinti pasitelkti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimų metodai. Atsižvelgta tiek į personalo, tiek ir į programos dalyvių nuomonę. Straipsnyje aprašomi su kiekybinėmis tyrimo priemonėmis susiję procesai ir gauti rezultatai. Paaiškėjo, kad programos dalyvių amžius ir akademinis laipsnis – pagrindiniai veiksniai, leidžiantys susirasti darbą ir suteikiantys pasitenkinimą užimtumo programa.
Pagrindinės sąvokos
Training, external evaluation, quantitative methodology, program evaluation, social policines.