Turinys

• Liudvika Leišytė, Don F. Westerheijden
  Studentai kaip kokybės užtikrinimo socialiniai dalininkai aštuoniose Europos valstybėse Plačiau
• Lina Kaminskienė, Eglė Stasiūnaitienė
  Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo pagrįstumas aukštajame moksle Plačiau
• Inga Juknytė-Petreikienė
  Internacionalizuotų studijų kokybės vertinimas: teorija ir praktika Plačiau
• Edith J. Cisneros-Cohernour
  Iššūkiai, su kuriais susiduriama standartizuotu metodu vertinant dėstymo kokybę universitetuose Plačiau
• Gintautė Žibėnienė
  Studijų programų atnaujinimo Lietuvoje apžvalga: studentų savarankiško darbo planavimas Plačiau
• Jovita Starkutė, Gintarė Valinevičienė                                                                                               Studentas – universiteto klientas ar akademinės bendruomenės narys? Plačiau

Straipsnių anotacijos

Liudvika Leišytė, Don F. Westerheijden

Dortmundo technikos universitetas, Twente universitetas  

Studentai kaip kokybės užtikrinimo socialiniai dalininkai aštuoniose Europos valstybėse

Anotacija
Kaip socialiniai dalininkai atstovaujami sprendimus priimančiuose aukštųjų mokyklų padaliniuose? Ar atsižvelgiama į jų nuomonę? Straipsnyje šie klausimai nagrinėjami vadovaujantis empiriniais tyrimais aštuoniose Europos valstybėse. Gauti rezultatai rodo, kad oficialių kliūčių atstovavimui daugumoje atvejų nėra, o socialinių dalininkų daroma įtaka pastaraisiais metais šiek tiek išaugo, tačiau aukštosiose mokyklose ją būtų galima dar labiau optimizuoti.

Pagrindinės sąvokos
Socialinis dalininkas, socialinio dalininko ryškumas.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Lina Kaminskienė, Eglė Stasiūnaitienė

Vytauto Didžiojo universitetas

Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo pagrįstumas aukštajame moksle

Anotacija

Straipsnyje analizuojama, kad neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo pagrįstumas yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių tolesnias neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo proceso tobulinimo perspektyvas aukštojo mokslo sistemoje. Diskutuojama, kodėl aukštajame moksle į neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų pripažinimą žvelgiama gana skeptiškai, svarstoma, ar iš viso galima kalbėti apie šių pasiekimų pripažinimą, kokiais principais vadovaujamasi, siekiant vertinimo pagrįstumo ir patikimumo. 

Straipsnyje aptariami keli neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo modeliai, kurie gali būti priimtini universitetams ar kolegijoms. Diskutuojama, kokie vertinimo metodai yra taikomi skirtinguose modeliuose. Pagrindžiama, kad modeliai, akcentuojantys neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo procesą, yra formuojančio pobūdžio, todėl pagrindiniu vertinimo metodu laikomas pasiekimų aplankas (portfolio). Pastarųjų modelių tikslas – kvalifikacijos pripažinimas ir akreditacija. Nepaisant, koks neformaliojo ir  savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo modelis taikomas aukštojoje mokykloje, svarbu užtikrinti šio proceso kokybę, atskleisti, kad šiandien aukštojo mokslo institucijose dominuoja kreditų suteikimo modeliai, kurie geriausiai padeda palyginti ir pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimus, prisitaikius prie aukštojo mokslo institucijų studijų programų formaliųjų kriterijų.

Pagrindinės sąvokos

Pagrįstumas, Patikimumas, Vertinimas, Kreditų mainų / suteikimo modelis, Neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimas, Mokymosi pasiekimų patvirtinimas. 

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Inga Juknytė-Petreikienė

Mykolo Romerio universitetas 

Internacionalizuotų studijų kokybės vertinimas: teorija ir praktika

Anotacija

Straipsnyje aptariamos aukštojo mokslo internacionalizacijos raiškos formos instituciniame lygmenyje. Išryškinamas internacionalizuotų studijų kokybės vertinimo teorinio pagrindimo aktualumas, siūlomos internacionalizuotų studijų kokybės sampratų apibrėžtys. Kritikuojami esami aukštojo mokslo internacionalizacijos vertinimo būdai, kaip neaprėpiantys visų institucinio lygmens atskirų internacionalizuotų studijų elementų visumos. Remiantis aukštojo mokslo internacionalizacijos parametrais ir aukštojo mokslo kokybės vadybos teorija ir praktika, siūloma taikyti tokią internacionalizuotų studijų kokybės vertinimo metodologiją, kuri leistų tinkamai vertinti aukštosios mokyklos internacionalizacijos kokybę ir jos raidos tendencijas.

Pagrindinės sąvokos

Studijų internacionalizacija, Aukštosios mokyklos organizacinės struktūros būtinos institucijos internacionalizacijai, Internacionalizuotos studijos, Internacionalizuotų studijų kokybės vertinimas.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Edith J. Cisneros-Cohernour

Yucatano autonominis universitetas 

Iššūkiai, su kuriais susiduriama standartizuotu metodu vertinant dėstymo universitetuose kokybę

Anotacija

Šiame straipsnyje pristatomas kokybinis atvejo tyrimas, kuriame analizuotas dėstomas įvadinis kursas apie specialiųjų poreikių studentus. Duomenims rinkti taikyti dokumentų analizės, stebėjimo ir interviu su vadovais, kitais fakulteto darbuotojais, dėstytojo kolegomis, dėstytojo asistentais ir studentais metodai. Kartu buvo įvertinta ir dėstymo kokybė. Straipsnyje aptariami privalumai ir trūkumai, su kuriais susiduriama standartizuotu metodu vertinant dalyko dėstymo kokybę pedagogų atestacijai. Taip pat pateiktos įžvalgos apie studijų technologijų naudojimą ir dėstymo universitetuose įvertinimą.

Pagrindinės sąvokos

Fakulteto darbuotojų įvertinimas, Studentų pateiktas dėstymo reitingas, Standartizuotas įvertinimas, Dėstymas, Studijų technologija, Žmonių įvairovė.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Gintautė Žibėnienė
Mykolo Romerio universitetas

Studijų programų atnaujinimo Lietuvoje apžvalga: studentų savarankiško darbo planavimas

Anotacija

Straipsnyje pristatoma pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ (toliau – Programa) atnaujintų pirmos ir antros pakopos studijų programų išorinio kokybės vertinimo rezultatai studentų savarankiško darbo planavimo aspektu. Atskleidžiama, kad atnaujinant studijų programas problemų kilo dėl savarankiško darbo metodų, užduočių įvairovės, suderinamumo su dalyko rezultatais, dalyko turiniu, apimtimi kreditais bei studentų savarankiško darbo vertinimo.

Pagrindinės sąvokos

Studijų programa, Studijų programų atnaujinimas, Studentų savarankiško darbo planavimo vertinimas, Ekspertas, Tarpinio vertinimo ataskaita.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Jovita Starkutė, Gintarė Valinevičienė

Šiaulių universitetas, Kauno technologijos universitetas

Studentas – universiteto klientas ar akademinės bendruomenės narys?

Anotacija

Per pastaruosius keletą dešimtmečių universitetai tapo paslaugų tiekėjais. Todėl kyla klausimas, koks šioje situacijoje yra studento vaidmuo. Straipsnyje siekiama išryškinti studento vaidmens diskursą studijų procese. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad studentas – tik pasyvus paslaugų vartotojas, t. y. klientas. Tačiau šiuolaikinėje paslaugų vadybos literatūroje nurodoma, kad klientai (studentai) atlieka labai svarbų vaidmenį kaip universiteto paslaugų vertės kūrėjai. Todėl mokslinės literatūros diskursas atskleidžia, kad studentas gali būti klientas arba akademinės bendruomenės narys. Straipsnyje norima atskleisti studento vaidmens diskursą šiuolaikiniame universitete ir išryšinti pagrindinius jo vaidmens kaitos aspektus. Tikslui pasiekti pasitelkta mokslinės literatūros analizė. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojama studento kaip kliento koncepcija, pabrėžiama dvilypė jo vaidmens prigimtis. Antrojoje dalyje analizuojama studento kaip akademinės bendruomenės nario koncepcija, akcentuojama jo įsitraukimo ir požiūrio į studijas svarba. Trečiojoje dalyje atskleidžiami pagrindiniai studento vaidmens kaitos aspektai.

Pagrindinės sąvokos

Paslaugų universitetas, Universiteto paslauga, Akademinė bendruomenė, Studentas, Studijos. 

Straipsnio el. versija

Į pradžią