English Turinys
-
Audronė Juodaitytė
Studijų kokybė aukštojoje mokykloje: valdymo filosofija ir prakseologija Plačiau -
Izabela Savickienė, Kęstutis Pukelis
Institucinis studijų kokybės vertinimas: dimensijos, kriterijai ir rodikliai Plačiau -
Audronė Valiuškevičiūtė, Rūta Druskytė, Inga Mikutavičienė
Universitetinių studijų kokybės vertinimas: akademinės bendruomenės požiūris Plačiau -
Jean - Luc Patry, Angela Gastager
Kokybės vertinimo dilemos Plačiau -
Gintautė Žibėnienė
Parengtų ir teikiamų įgyvendinti neuniversitetinių studijų programų išorinio kokybės vertinimo patirtis ir problemos Plačiau -
Rober E. Stake, Edith J. Cisneros – Cohernour
Dėstymo kokybė aukštojoje mokykloje Plačiau -
Rimantas Laužackas, Aistė Račkauskaitė, Daiva Jaškauskaitė
Magistrantūros programų kryptingumas ir turinio prieštaringumai Lietuvos universitetuose Plačiau -
Irma Spūdytė, Mindaugas Misiūnas
Valdymas kaip institucijos veiklos kokybę sąlygojantys veiksnys: Kauno kolegijos patirtis Plačiau -
Jose Luis Arostegui
Įvertinimo prieštaravimų atskleidimas: muzikos mokytojo rengimo programos Granados universitete atvejis Plačiau -
Eugenijus Stumbrys
Vidinis ir išorinis aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas Plačiau
Straipsnių anotacijos
Audronė Juodaitytė
Šiaulių universitetas
Studijų kokybė aukštojoje mokykloje: valdymo filosofija ir prakseologija
Anotacija
Straipsnyje aptariama visuotinės kokybės filosofija, jos transformacijos ir reikšmingumas aukštosios mokyklos studijų kokybei. Atskleidžiamos studijų kokybės valdymo koncepcijos, principai bei problemos. Nušviečiama, kaip šiuolaikiniuose Europos universitetuose yra įgyvendinamas studijų kokybės valdymas. Nagrinėjama dviejų Europos šalių (Didžiosios Britanijos ir Suomijos) patirtis studijų kokybės valdyme. Pateikiamos apibendrintos išvados ir rekomendacijos studijų kokybės valdymo efektyvinimui šiuolaikiniuose universitetuose.
Pagrindinės sąvokos
Kokybė, visuotinė kokybė, visuotinės kokybės valdymas, visuotinės kokybės sistema, visuotinės studijų kokybės valdymas, išorinis studijų kokybės vertinimas, vidinis studijų kokybės vertinimas.
Izabela Savickienė, Kęstutis Pukelis
Vytauto Didžiojo universitetas
Institucinis studijų kokybės vertinimas: dimensijos, kriterijai ir rodikliai
Anotacija
Straipsnyje analizuojamos studijų kokybės dimensijos ir kriterijai, pagal kuriuos įvairiose šalyse vertinama studijų kokybė. Pagrindžiama, kokios dimensijos ir vertinimo kriterijai būtų tinkami vertinti studijų kokybę Lietuvos universitetuose. Pateikiama studijų kokybės dimensijų, kriterijų ir rodiklių samprata. Siūloma, kas galėtų priimti sprendimus apie studijų kokybę universitetuose.
Pagrindinės sąvokos
Institucinis studijų kokybės vertinimas, institucinis studijų kokybės įvertinimas, studijų kokybė, studijų kokybės dimensijos, studijų kokybės vertinimo kriterijai, studijų kokybės vertinimo standartas, studijų kokybės standartinis rodiklis, studijų kokybės institucinis rodiklis.
Audronė Valiuškevičiūtė, Rūta Druskytė,
Inga Mikutavičienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Universitetinių studijų kokybės vertinimas: akademinės bendruomenės požiūris
Anotacija
Šiame straipsnyje pristatomas trijų Lietuvos universitetų studijų kokybės būklės tyrimas. Tyrimas vyko 2003 m. pavasario semestro metu. Buvo apklausti 669 studentai, 227 dėstytojai, 126 administracijos atstovai ir 359 absolventai. Šio tyrimo rezultatai nepretenduoja į išsamų studijų kokybės būklės atskleidimą bei objektyvų įvertinimą. Tyrimas leido patikrinti parengtą apklausos metodiką, nustatyti probleminius studijų kokybės momentus, reikalaujančius tolesnio tyrimo ir gilesnės analizės, ir padėti pagrindą tolesnei diskusijai apie studijų kokybės būklę universitetuose plėtoti.
Pagrindinės sąvokos
Studijų kokybė, vertinimo kriterijai, studijų kokybės vertinimas, studijų kokybės indikatoriai.
Jean-Luc Patry, Angela Gastager
Zalcburgo universitetas
Anotacija
Straipsnyje analizuojama potencialių vertybių ir konfliktų įvertinimo kriterijų struktūrinė klasifikacija. Tyrimo pagrindą sudaro konfliktų tipų išskyrimas (tikslų ir priemonių konfliktai; kokybiniai ir kiekybiniai konfliktai). Aptariamos šešios vertybių sritys: etinės, metodinės, socialinės ir interaktyviosios, taip pat įstatyminės, ekonominės ir asmeninės. Konfliktų, atsirandančių tarp šių vertybių struktūrinė klasifikacija taikyta konkrečiai įvertinant dėstymą, kurį atliko Zalcburgo universiteto studentai. Aptariami kai kurie konfliktai, pvz., aprėptis prieš patikimumą; individualios prieš socialines ir į kriterijus orientuotas standartines normas; studentų reitingavimas prieš įvertinimą, dėstytojų įtaka tyrimų rezultatams. Struktūrinę klasifikaciją siūloma taikyti prieš atliekant įvertinimą.
Santrauka
Pagrindinės sąvokos
Antagonizmas, aprėptis, normos, orientuotos į kriterijus, sprendimų priėmimas sudėtingomis socialinėmis aplinkybėmis, sprendimo priėmimo aplinkybės, dilema, įvertinimo dilemos, įvertinimo procesas, sąžiningumas.
Gintautė Žibėnienė
Vilniaus pedagoginis universitetas
Parengtų ir teikiamų įgyvendinti neuniversitetinių studijų programų išorinio kokybės vertinimo patirtis ir problemos
Anotacija
Straipsnyje analizuojama studijų programų vertinimo prielaidos siekiant užtikrinti studijų kokybę. Pristatomas ir lyginamas parengtų ir teikiamų įgyvendinti1 neuniversitetinių studijų programų vertinimo proceso organizavimas Lietuvoje ir kitose šalyse. Analizuojamas parengtų ar teikiamų įgyvendinti neuniversitetinių studijų programų vertinimas, remiantis kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais, leidžia nustatyti programos parengimo ir įgyvendinimo kokybę.
Pagrindinės sąvokos
Dalykinis vertinimas, išorinis studijų kokybės vertinimas, kiekybiniai rodikliai, kriterijus, neuniversitetinių studijų programa, reguliarus studijų programos vertinimas, rodiklis.
Robert E. Stake, Edith J. Cisneros-Cohernour
Ilinojaus universitetas, Yucatan universitetas
Dėstymo kokybė aukštojoje mokykloje
Anotacija
Dėstymas aukštojoje mokykloje negali būti nepriklausomas nuo aukštosios mokyklos politikos. Dėstymas ir jo kokybė iš dalies laikoma aukštajam mokslui neabejingų žmonių veikla. Disciplinų aukštojoje mokykloje sudėtingumas nepateisina abejingumo studentų, taip pat visuomenės, valstybės, aukštosios mokyklos administracijos bei dėstytojų poreikiams. Dėstymas – tai ne vien tik bendravimas, tai ir galimybių įgyti įgūdžius, supratimą ir gebėjimą atkakliai ir ištvermingai siekti tolimesnių tikslų sudarymas, nors kai kurie iš tų, kuriems šios galimybės teikiamos, ne visada sugeba suprasti tuos, kurie tokias galimybes teikia.
Šiandieninė aukštosios mokyklos politika retai atspindi marksistines, industrines, pilietines ir antikarines praeities realijas. Šiandieninę bendrąją politiką lemia globalūs ekonominiai pokyčiai, skatinantys studentus ieškotis darbo ne arčiau namų, o labiau ekonomiškai išsivysčiusių miestų ir šalių technologiniuose bei verslo centruose. Dėstymo mikropolitika ir toliau didžia dalimi lemia tai, ar dėstytojas gaus dėstyti norimus kursus. Gera dėstymo kokybė priklauso nuo pasirinkimų, kuriuos studentams reikia daryti gyvenime, ne tik akademinės specializacijos atveju, bet ir pasirenkant tai, su kuo jie gers kavą ar kokiomis vertybėmis vadovausis, siekdami savo karjeros.
Šiame straipsnyje pateiksime argumentus įrodančius, kad įvertinimas turi būti daugialypis. Tik truputis dėmesio bus skirta dėstytojo bruožams ir dėstymo stiliams, nors tai taip pat labai svarbu. Nesutelksime dėmesio ir į studentų studijų rezultatus. Akcentuosime tik dėstytojo pareigą (McConney ir kt., 1995). Reikalausime įvertintojo asmeninio nuovokumo ir įtikinėsime, kad dėstytojas turi būti laikomas akademinės bendruomenės nariu. Pabaigoje kaip savo politinę poziciją pateiksime personalo įvertinimo rezultatus, supriešindami juos su standartizuotu dėstymu aukštojoje mokykloje.
Pagrindinės sąvokos
Aukštasis mokslas, dėstymo kokybė, akademinio personalo įvertinimas, dėstytojo pareigos kompetentingumas.
Rimantas Laužackas, Aistė Račkauskaitė,Daiva Jaškauskaitė
Vytauto Didžiojo universitetas · Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai · Kauno statybininkų rengimo centras
Magistrantūros programų kryptingumas ir turinio prieštaringumai Lietuvos universitetuose
Anotacija
Lietuvai atgavus nepriklausomybę iki tol gyvavusi vienpakopė aukštųjų studijų sistema reorganizuota į daugiapakopę su bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijomis. Analizuojant magistrantūros studijas, kaip naujas ir nebūdingas Lietuvai, išryškėja magistrantūros turinio ir kryptingumo prieštaringumai. Magistrantūros studijų vadovai, atsakingi už studijų turinį, jas suvokia kaip skirtas pasirengti mokslinei veiklai, tuo tarpu magistrantai bei absolventai – profesinei veiklai. Taigi Lietuvoje magistrantūros akademinis ir profesinis profiliai nėra aiškiai atskirti ir apibrėžti, todėl rekomenduotina pripažinti ir įteisinti akademinio, profesinio o kartais ir mišraus profilio magistrantūros studijas.
Pagrindinės sąvokos
Aukštasis išsilavinimas, aukštoji mokykla, magistrantūra, magistras, kvalifikacija.
Irma Spūdytė, Mindaugas Misiūnas
Kauno kolegija
Valdymas kaip institucijos veiklos kokybę sąlygojantys veiksnys: Kauno kolegijos patirtis
Anotacija
Straipsnyje analizuojama aukštojo mokslo institucijų vystimosi, jų veiklos ir valdymo tobulinimo būtinybė nuolatinės kaitos ir vykdomų reformų kontekste. Pristatomi tyrimo, atlikto Kauno kolegijoje 2003 m., vykdant kolegijos veiklos kokybės gerinimo priemonių planą, rezultatai. Tyrimas leido nustatyti probleminius valdymo aspektus. Rekomenduota daugiau dėmesio skirti informacijos sklaidai, kontrolei, funkcijų tarp padalinių paskirstymui bei organizacijos kultūros kūrimui ir puoselėjimui.
Pagrindinės sąvokos
Valdymas, institucijos veiklos kokybė, kolegija, aukštojo mokslo institucijos veiklos kokybės užtikrinimas.
José Luis Aróstegui
Granados universitetas
Įvertinimo prieštaravimų atskleidimas: muzikos mokytojo rengimo programos Granados universitete atvejis
Anotacija
Straipsnyje pateikiamas muzikos mokytojo rengimo programos Granados universitete įvertinimas. Pirmoje dalyje aptariamos europinė, nacionalinė ir universitetinė įvertinimo sistemos, kurių pagrindu buvo atliktas įvertinimas. Įvertinimo procesas apima keturių etapų duomenų rinkimo, interpretacijų kėlimo, išorinio įvertinimo ir galutinės ataskaitos rengimas atitinka svarbiausius šios įvertinimo sistemos rezultatus.
Antroje dalyje aptariami svarbiausi surinkti duomenys, siūlomos jų interpretacijos ir rekomendacijos įvairiems universiteto padaliniams bei bendruomenėms siekiant pagerinti studijų programos kokybę. Trys įvertinimui pateiktos sritys – tai dėstymas, tyrimai bei įranga ir teikiamos paslaugos.
Paskutinėje dalyje pristatomi asmenine patirtimi paremti apmąstymai apie kokybę ir dalyvavimą įvertinimo procese. Tikslas, kurio siekta įvertinimu buvo labiau orientuotas į rezultatyvumą (efficiency), nei į kokybę. Nors studentų, akademinio personalo ir kitų darbuotojų dalyvavimas įvertinime nebuvo aktyvus, galima daryti išvadą, kad jis paskatino juos įsitraukti į bendrą veiklą.
Pagrindinės sąvokos
Rezultatyvumas, kokybė, dalyvavimas, objektyvus.
Eugenijus Stumbrys
Studijų kokybės vertinimo centras
Vidinis ir išorinis aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas
Anotacija
Šiame straipsnyje nagrinėjama efektyvios studijų kokybės sistemos sukūrimo aukštojo mokslo sistemoje problema. Ši problema yra nagrinėjama Lietuvos aukštojo mokslo integracijos į bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę kontekste. Straipsnyje iškeliamas studijų kokybės problemų aktualumas, apžvelgiami vidinio ir išorinio kokybės užtikrinimo mechanizmai ir studijų programų akreditavimo klausimai. Baigiamoje straipsnio dalyje išryškinama išorinio vertinimo reikšmė ir pateikiamos jo tobulinimo gairės.
Pagrindinės sąvokos
Studijų kokybės užtikrinimas, vidinis vertinimas, išorinis vertinimas, studijų programos akreditavimas.