Turinys

  • Rimantas Želvys
    Doktorantūros studijų kokybės siekiniai ir prognozuojami rezultatai  Plačiau
  • Fernando Cardoso De Sousa
    Dėstytojų kūrybingumas ir efektyvumas aukštajame moksle: studentų ir dėstytojų įžvalgos  Plačiau
  • Mindaugas Misiūnas
    Vidinė kokybės užtikrinimo sistema ir jos įgyvendinimas Kauno kolegijoje  Plačiau
  • Viktoras Senčila, Ingrida Skiparienė
    ISO serijos kokybės vadybos standartų taikymas aukštojo mokslo institucijoje: Lietuvos jūreivystės kolegija  Plačiau
  • Inga Juknytė-Petreikienė, Kęstutis Pukelis
    Internacionalizuotų studijų kokybės vertinimas: Socrates/Erasmus programos dalyvių patirtis  Plačiau

Straipsnių anotacijos

Rimantas Želvys
Vilniaus pedagoginis universitetas

Doktorantūros studijų kokybės siekiniai ir prognozuojami rezultatai 

Anotacija
Straipsnyje aptariama doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo politika Lietuvoje ir prognozuojami galimi jos rezultatai. Švietimo kokybė teorinėje literatūroje paprastai apibūdinama kaip visuminis reiškinys, susidedantis iš pradinių sąlygų kokybės, proceso kokybės ir rezultatų kokybės. Mūsų atlikta dokumentų analizė rodo, kad Lietuvoje doktorantūros studijų kokybės užtikrinimo siekiama didinant reikalavimus pradinių sąlygų kokybei, o reikalavimai proceso bei rezultatų kokybei nekinta arba net šiek tiek mažėja. Tačiau Bolonijos proceso komunikatuose ir Europos universitetų asociacijos doktorantūros programų projekto išvadose akcentuojama priešinga tendencija – keliami didesni reikalavimai rezultatams ir doktorantūros studijų proceso kokybės gerinimui. Tad galima prognozuoti, kad dabartinė Lietuvos aukštojo mokslo politika iš esmės nepagerins doktorantūros studijų kokybės, o ilgainiui gali imti vis labiau disponuoti su Bolonijos proceso nuostatomis.

Pagrindinės sąvokos
Bolonijos procesas, doktorantūros studijos, švietimo kokybė.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Fernando Cardoso de Sousa
Superior Dom Afonso III institutas

Dėstytojų kūrybingumas ir efektyvumas aukštajame moksle: studentų ir dėstytojų įžvalgos   

Anotacija
Straipsnyje palyginta studentų ir dėstytojų akademinio darbo efektyvumo ir kūrybiškumo samprata. Lyginamoji analizė atlikta remiantis klausimynu, pateiktu 854 aukštosios mokyklos studentams ir 245 dėstytojams, interviu ir dėstytojų, pasižyminčių kūrybišku dėstymu, stebėjimu auditorijoje. Gauti rezultatai rodo, kad studentai, laikydami save akademinės veiklos subjektais labiau nei dėstytojai vertina kūrybiškumą; o analizuojant studijų efektyvumą nustatytas priešingas požiūris. Dėstytojai, kurie šiam tyrimui buvo atrinkti kaip kūrybingi, savo kūrybiškumą vertina panašiai kaip ir jų studentai, tačiau vertinant efektyvumą, jų požiūris panašus į kitų dėstytojų. Kūrybišku dėstymu laikoma geresnių dėstymo būdų paieška, o pastangos, kurias pasitelkus pavyksta sėkmingai tarpusavyje bendrauti, vadinamos kūrybiškomis. Šis tyrimas akivaizdžiai parodė, kad kūrybiškumo esmė glūdi ne atskirose dėstytojo ar studento savybėse, bet jų tarpusavio sąveikoje.

Pagrindinės sąvokos
Asmeniniai konstruktai, atitikimo analizė, efektyvus dėstymas, inovacija, Kelly asmeninio konstrukto teorija, kūrybiškas dėstymas, kūrybiškumas, lentelė (duomenų išdėstymas), vaidmuo.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Mindaugas Misiūnas
Kauno kolegija

Vidinė kokybės užtikrinimo sistema ir jos įgyvendinimas Kauno kolegijoje 

Anotacija
Straipsnyje aptariama vidinė kokybės užtikrinimo sistema ir jos įgyvendinimo būdai Kauno kolegijoje. Kokybės užtikrinimo klausimai apžvelgiami Europos aukštojo mokslo erdvės kontekste apimant visus tris lygmenis: europinį, nacionalinį ir institucinį. Išryškinama vidinio kokybės užtikrinimo svarba Kauno kolegijoje bei jo sąsajos su išoriniu vertinimu. Iškeliamas kokybės kultūros organizacijoje reikšmingumas.

Pagrindinės sąvokos
Aukštojo mokslo institucijos vidinė kokybės užtikrinimo sistema, kolegija, visuotinės kokybės vadyba, ISO 9001, savęs vertinimas, savianalizė, socialiniai dalininkai.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Viktoras Senčila, Ingrida Skiparienė
Lietuvos jūreivystės kolegija

 ISO serijos kokybės vadybos standartų taikymas aukštojo mokslo institucijoje: Lietuvos jūreivystės kolegija 

Anotacija
Atsižvelgiant į visuomenei tenkančius naujus iššūkius bei demokratijos, rinkos ūkio plėtros ir globalizacijos galimybes, europinių švietimo standartų užtikrinimas ir švietimo kokybės siekis, yra paskelbti strateginiais Lietuvos švietimo sistemos tikslais. Vienas iš būdų, kuriuo būtų galima siekti aukščiau minėtų aukštojo mokslo tikslų, yra ISO 9000 (ISO – International Organization for Standardization) serijos standartų diegimas aukštojo mokslo įstaigose. Svarbiausias šių standartų tikslas – rekomenduoti organizacijai, kaip turi būti sukurta rezultatyvi kokybės vadybos sistema, kuri funkcionuodama skatintų organizaciją nuolat tobulėti. Šiame straipsnyje apžvelgiami specifiniai kokybės reikalavimai jūrininkų rengimui, aptariama ISO serijos standartų raida, analizuojamos ISO nuostatais grindžiamos šiuolaikinės kokybės vadybos sistemos struktūros ir sąvokos, atskleidžiami šių standartų taikymo aukštojo mokslo įstaigoje ypatumai, pateikiamas Lietuvos jūreivystės kolegijos kokybės vadybos sistemos aprašymas ir jos taikymo patirtis.

Pagrindinės sąvokos
Kokybės vadyba, kokybės vadybos sistema, vadybos sistema, kokybės užtikrinimas, kokybės valdymas.

Straipsnio el. versija

Į pradžią

Inga Juknytė-Petreikienė, Kęstutis Pukelis
Socialinių mokslų kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas

Internacionalizuotų studijų kokybės vertinimas: Socrates/Erasmus programos dalyvių patirtis 

Anotacija
Straipsnyje analizuojamos studijų internacionalizacijos pridedamosios vertės teorinės prielaidos studijuojančiųjų žinioms ir gebėjimams ugdyti šiandienos aukštojo mokslo sistemoje. Formuluojama prielaida, kad remiantis tarptautinių mainų dalyvių patirtį atskleidžiančiais tyrimais galima vertinti ir akademinių mainų vertę bei jų kokybę. Tokie tyrimai turėtų tapti sudėtine studijų kokybės vertinimo sistemos dalimi ir galėtų sėkmingai prisidėti prie aukštosios mokyklos internacionalizavimo kokybės vertinimo ir tobulinimo. Straipsnyje pateikiami Erasmus studentų, atstovaujančių 13 šalių, požiūrio į tarptautinės dimensijos studijų procese įtaką jų kompetencijų plėtotei. Erasmus studentų nuomonės tyrimas atskleidė: 1) studentų motyvus dalyvauti mainų programose; 2) studentų požiūrį į studijų internacionalizacijos pridedamąją vertę jų asmeniniam tobulėjimui bei dalykinių žinių ir įgūdžių ugdymuisi; 3) priežastis, kurias nurodė studentai, kodėl reikia internacionalizuoti aukštosios mokyklos studijas. Siekiant pagrįsti mainų programų dalyvių patirties tyrimų taikomąją vertę formuluojami aukštojo mokslo internacionalizuotų studijų kokybės vertinimo kriterijai ir rodikliai.

Pagrindinės sąvokos
Akademinės kompetencijos, atviras mąstymas, internacionalizuotos studijos, internacionalizuotų studijų kokybė, internacionalizuotų studijų kriterijai, internacionalizuotų studijų rodikliai, socialiniai dalininkai, tarpkultūrinės kompetencijos.

Straipsnio el. versija

Į pradžią