English Turinys
- Tim McMahon, Hemal Thakore
Konstruktyvaus derinimo pasiekima: pirmenybė studijų rezultatams Plačiau - Kęstutis Pukelis, Nora Pileičikienė
Kai kurie Lietuvos universitetų ir kolegijų studijų programų kokybės ypatumai: studijų rezultatų paradigma Plačiau - Audronė Valiuškevičiūtė, Areta Žiogevičiūtė
Universitetų ir kolegijų personalo atsakomybė už aukštojo mokslo kokybės vadybą Plačiau - Izabela Savickienė
Universitetinių studijų kokybės gerinimo prioritetai studentų ir dėstytojų požiūriu Plačiau - Gintautė Žibėnienė,Vilija Targamadzė
Aukštojo mokslo studijų sistemos harmonizavimas Lietuvoje – studijų kokybės tobulinimo prielaida Plačiau - Inga Juknytė-Petreikienė
Aukštosios mokyklos internalizacijos parametrai ir kokybės vertinimas Plačiau - Genutė Gedvilienė, Vilhelmina Vaičiūnienė
Informacinio raštingumo kompetencijos – universitetinių studijų kokybės prielaida Plačiau
Straipsnių anotacijos
Tim McMahon, Hemal Thakore
Dublino universitetas
Konstruktyvaus derinimo pasiekima: pirmenybė studijų rezultatams
Anotacija
Šis straipsnis grindžiamas tyrimais įrodyta prielaida, kad projektuoti studijų turinį studijų rezultatų pagrindu yra naudinga ne tik studentams, bet ir dėstytojams. Pripažįstant, kad būtina atsižvelgti į tai, jog studijų rezultatų panaudojimas tam tikru laipsniu gali varžyti studentų minties originalumą ir kritinį mąstymą, šiame straipsnyje pristatomi svarbiausi studijų turinio reformos įvertinimo rezultatai siekiant parengti rekomendacijas, kaip turėtų būti formuluojami studijų rezultatai ir kaip jie galėtų geriausiai padėti dėstytojams ugdyti minėtus studentų bruožus.
Pagrindinės sąvokos
Aukštasis mokslas, įgūdis, įvertinimas, kompetencija, konstruktyvus derinimas, kritinis mąstymas, nebylios žinios, rezultatais pagrįstas studijų turinys, studijavimas, studijų galutiniai tikslai, studijų rezultatai, studijų uždaviniai, vertinimas, vertintojai.
Kęstutis Pukelis, Nora Pileičikienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Kai kurie Lietuvos universitetų ir kolegijų studijų programų kokybės ypatumai: studijų rezultatų paradigma
Anotacija
Straipsnyje pristatomi keturių Lietuvos aukštųjų mokyklų (dviejų universitetų ir dviejų kolegijų) studijų programų vadovų profesinio tobulėjimo poreikių tyrimo rezultatai, patikslinta studijų programų vadovų profesinio tobulėjimo poreikių tyrimo metodika didaktinės kvalifikacijos sityje rengiant, realizuojant ir gerinant studijų programas studijų rezultatų paradigmoje. Tyrime dalyvavo 149 (84 universitetų ir 65 kolegijų) studijų programų vadovai. Šiuo tyrimu siekiama plėtoti tolesnę diskusiją apie studijų programų kokybės gerinimą studijų rezultatų paradigmoje.
Pagrindinės sąvokos
Bendrieji gebėjimai, dėstytojo didaktinė kvalifikacija, dėstytojo kvalifikacija, įsidarbinimo gebėjimai, kompetencija, kompetentingumas, kvalifikacija, socialinė partnerystė, socialiniai dalininkai, socialiniai gebėjimai, studijų kokybės gerinimas, studijų kokybės užtikrinimas, studijų pasiekimai, studijų programa, studijų programos vadovas, studijų rezultatai.
Audronė Valiuškevičiūtė, Areta Žiogevičiūtė
Vytauto Didžiojo universitetas
Universitetų ir kolegijų personalo atsakomybė už aukštojo mokslo kokybės vadybą
Anotacija
Straipsnyje analizuojama aukštojo mokslo kokybės vadybos kaip specifinės kokybės vadybos srities neapibrėžtumo ir personalo dalyvavimo kokybės kultūros plėtroje problema. Nagrinėjami universitetų ir kolegijų personalo pareigos dalyvauti kokybės vadyboje suvokimo ypatumai. Remiantis trimis dimensijomis (procesais, funkcijomis ir lygmenimis) siekiama apibrėžti kokybės vadybos sritį, atskleisti Lietuvos universitetų ir kolegijų bendruomenių požiūrį į atsakomybės už kokybę pasiskirstymą organizacijoje ir nustatyti Lietuvos kolegijų ir universitetų personalo atsakomybės dėl kokybės vadybos laipsnį.
Tyrimo metu nustatyta, kad visos personalo grupės svarbiausia savo pareiga laiko individualaus lygmens kokybės vadybą, o silpniausiai suvokia pareigą prisidėti prie institucinio vertinimo ir kokybės vadybos sistemos audito. Remiantis gautais rezultatais galima iškelti prielaidą, kad kokybės vadyba kolegijose yra pažangesnė nei universitetuose: kolegijose labiau sutariama dėl atsakomybės už kokybę pasiskirstymo, linkstama labiau įsipareigoti dėl daugelio kokybės vadybos sričių. Taip pat išryškėjo aukštojo mokslo institucijose tobulintinos kokybės vadybos sritys.
Pagrindinės sąvokos
Akademinis aukštojo mokslo institucijų personalas, kokybės įvertinimas, kokybės kontrolė, kokybės kultūra, kokybės plėtojimas, kokybės procesai, kokybės stebėsena, kokybės tobulinimas, kokybės užtikrinimas, kokybės užtikrinimo sistema, kokybės vadyba, kokybės vadybos funkcija, kokybės vadybos pareiga, kokybės vadybos sistema, kokybės vadybos sistemos auditas, kokybės vadybos veiklos sritis, kokybės vertinimas, vadybinis aukštojo mokslo institucijų personalas.
Izabela Savickienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Universitetinių studijų kokybės gerinimo prioritetai studentų ir dėstytojų požiūriu
Anotacija
Studijų kokybės gerinimas – nuolatinė, nenutrūkstama universitetų veikla, kurios įgyvendinimas turi būti laikomas prioritetiniu veiksniu. Straipsnyje analizuojami svarbiausi universitetinių studijų kokybės gerinimo uždaviniai, išryškėję trijuose Lietuvos universitetuose – studijų kokybės užtikrinimo sistemos gerinimas, dėstytojų profesinis tobulėjimas ir studentų pasiekimų gerinimas. Šias studijų kokybės dimensijas apibūdina vertinimo kriterijai, kuriais remiantis atskleidžiamas tyrime dalyvavusių studentų ir dėstytojų požiūris į studijų kokybės gerinimo prioritetus.
Pagrindinės sąvokos
Gerinimo prioritetai, studijų kokybės dimensijos, studijų kokybės gerinimas, studijų kokybės užtikrinimas, universitetinių studijų kokybė.
Gintautė Žibėnienė, Vilija Targamadzė
Vilniaus pedagoginis universitetas
Aukštojo mokslo studijų sistemos harmonizavimas Lietuvoje – studijų kokybės tobulinimo prielaida
Anotacija
Straipsnyje nagrinėjamas aukštojo mokslo harmonizavimas, kaip studijų kokybės tobulinimo Lietuvoje prielaida. Apžvelgiama aukštojo mokslo raida bei universitetinių ir neuniversitetinių studijų programų požymiai. Daroma prielaida, kad universitetinės ir aukštosios neuniversitetinės studijos per menkai harmonizuotos – nėra tinkamos dermės studijų įgyvendinimo strategijoje. Vertinimo kriterijų unifikavimas rodo aukštųjų neuniversitetinių ir universitetinių studijų harmonizavimo stoką ir aukštojo mokslo binarinės sistemos sandų misijos įgyvendinimo problemą.
Pagrindinės sąvokos
Aukštojo mokslo sistemos harmonizavimas, binarinė aukštojo mokslo sistema, binarinės sistemos sandas, sandas, studijų kokybės tobulinimas, studijų programos kokybės vertinimo kriterijus, studijų programos kokybės vertinimo rodiklis.
Inga Juknytė-Petreikienė
Socialinių mokslų kolegija
Aukštosios mokyklos internalizacijos parametrai ir kokybės vertinimas
Anotacija
Straipsnyje aptariama aukštojo mokslo internacionalizacija, jos koncepcijos ir raiškos formos. Analizuojami aukštosios mokyklos internacionalizavimo būdai ir priemonės, aukštosios mokyklos internacionalizavimo motyvų įvairovė. Keliamos aukštojo mokslo internacionalizacijos kokybės vertinimo problemos, apžvelgiami aukštojo mokslo internacionalizacijos kokybės vertinimo būdai. Remiantis aukštojo mokslo internacionalizacijos
parametrais ir aukštojo mokslo kokybės vadybos teorija ir praktika, siūloma taikyti tokią aukštojo mokslo internacionalizacijos kokybės vertinimo metodologiją, kuri leistų tinkamai ir kvalifikuotai, pagal apibrėžtas internacionalizacijos kokybės dimensijas, kriterijus ir rodiklius, vertinti aukštosios mokyklos internacionalizacijos kokybę ir jos raidos tendencijas.
Pagrindinės sąvokos
Aukštojo mokslo internacionalizacija, aukštojo mokslo internacionalizacijos kokybės vertinimas, aukštojo mokslo internacionalizavimas institucijos lygmenyje, aukštosios mokyklos internacionalizacijos parametrai, aukštosios mokyklos internacionalizavimo iniciatyvos, aukštosios mokyklos organizacinės struktūros institucijos internacionalizacijai, aukštųjų mokyklų franšizinė sutartis, studijų internacionalizacijos dimensijos, studijų internacionalizacijos kriterijai, studijų internacionalizacijos rodikliai.
Genutė Gedvilienė, Vilhelmina Vaičiūnienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Informacinio raštingumo kompetencijos – universitetinių studijų kokybės prielaida
Anotacija
Straipsnyje pateikiami kiekybinio informacinio raštingumo kompetencijų lygmens tyrimo devyniuose Lietuvos universitetuose analizės rezultatai. Empirinis tyrimas atliktas 2005 m. Jame dalyvavo 700 respondentų. Palyginus dieninę ir neakivaizdinę studijų formą pasirinkusių studentų duomenis apie jų informacinio raštingumo gebėjimus, nustatytas skirtingas kompetencijų lygmuo. Straipsnyje apžvelgiama teorinė literatūra ir įvairūs politinio pobūdžio dokumentai informacinio raštingumo klausimais, aptariami tyrimų rezultatai, gauti kiekybinės apklausos būdu. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti esamą informacinio raštingumo kompetencijų būklę ir poreikį jas tobulinti.
Pagrindinės sąvokos
Gebėjimas, įgūdis, informacinio raštingumo standartas aukštajame moksle, informacinis raštingumas, kompetencija.