English Turinys
-
Andrej Kohont, Jana Nadoh Bergoč
Įgyvendinant Bolonijos reformą - kokybės samprata ir žmogiškųjų išteklių valdymo vaidmuo aukštojo mokslo sistemoje Plačiau -
Izabela Savickienė
Studijų rezultatų samprata pagal Bloomo taksonomijos emocinę sritį Plačiau -
Audronė Allan, Nora Pileičikienė
Dėstymo kokybės vertinimas universitetinėse studijoe: studentų apklausos panaudojimo galimybės Plačiau -
Aušra Rutkienė, Margarita Teresevičienė
Eksperimento planavimo gerinimas - svarbi edukologinių tyrimų kokybės prielaida Plačiau -
Kęstutis Pukelis, Nora Pileičikienė
Bendrųjų mokėjimų ugdymo gerinimas aukštųjų mokyklų studijų programose: absolventų požiūris Plačiau -
Mindaugas Misiūnas, Inga Stravinskienė
Kaita ir keitimasis - efektyvios kokybės vadybos sistemos pagrindas Plačiau -
Rasa Pukelytė
Universitetinių studijų kaip paslaugos kokybės vertinimas: dimensijos ir kriterijai Plačiau -
Aušra Rostlund, Izabela Savickienė
-
Kolegijų išorinio įvertinimo struktūra, problemos ir jų sprendimo galimybės Plačiau
Straipsnių anotacijos
Andrej Kohont, Jana Nadoh Bergoč
Liublijanos universitetas (Slovėnija)
Įgyvendinant Bolonijos reformą - kokybės samprata ir žmogiškųjų išteklių valdymo vaidmuo aukštojo mokslo sistemoje
Anotacija
Straipsnyje aptariama aukštojo mokslo kokybės sąvoka, pagrindinis dėmesys skiriamas kokybės kaip keitimosi sampratai. Šiame kontekste dėstytojai skatinami naudoti modernias didaktines (mokymo / si) priemones bei būti aktyvūs besimokančiųjų tobulėjimo bei jų įgalinimo proceso dalyviai. Žmogiškųjų išteklių valdymo (ŽIV) vaidmuo įvardijamas pagrindiniu faktoriumi, kuris skatina dėstytojų tobulėjimą, palaiko organizacijos kultūros pokyčius bei sąlygoja aukštojo mokslo institucijų (AMI) administracinio ir akademinio personalo pasirengimą atitikti naujus aukštojo mokslo poreikius. Nors ŽIV yra svarbus, vis dėlto dar nepakankamai įvertintas aukštojo mokslo valdymo procesų plotmėje. Dauguma su kokybės tobulinimu susijusių pokyčių skirti matavimo priemonėms, rodikliams bei kokybės standartams, kurie turėtų padėti įgyvendinti aukštojo mokslo institucijų tikslus, nustatyti. Tai galima pastebėti tiek Europos, tiek Slovėnijos aukštojo mokslo srityje. Dėl šios priežasties straipsnio autoriai pristato ŽIV priemones bei rekomendacijas, naudotinus AMI.
Pagrindinės sąvokos
Aukštojo mokslo kokybė, žmogiškųjų išteklių valdymas (ŽIV), aukštojo mokslo institucijos, Bolonijos reforma, ŽIV priemonės.
Izabela Savickienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Studijų rezultatų samprata pagal Bloomo taksonomijos emocinę sritį
Anotacija
Straipsnyje keliamas probleminis klausimas dėl nepakankamo studijų rezultatų sampratos pagrindimo, remiantis Bloomo taksonomijos emocine sritimi. Ieškant atsakymų, pateikiama mokymo ir mokymosi / dėstymo ir studijavimo pagal emocinę sritį samprata; pristatomi emocinės srities studijų rezultatų pagrįstumo kriterijai; atskleidžiamos studijavimo pasiekimų vertinimo galimybės minėtoje srityje; išryškinami emocine sritimi grindžiamų studijų rezultatų raiškos ypatumai Europos ir Lietuvos aukštąjį mokslą reguliuojančiuose dokumentuose.
Pagrindinės sąvokos
Bloomo taksonomija, emocinės srities studijų rezultatai, emocinės srities studijų rezultatų pagrįstumo kriterijai, mokymas ir mokymasis / dėstymas ir studijavimas pagal emocinę sritį, požiūris, studijų rezultatai, vertybės.
Audronė Allan, Nora Pileičikienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Dėstymo kokybės vertinimas universitetinėse studijose: studentų apklausos panaudojimo galimybės
Anotacija
Straipsnyje siekiama atskleisti dėstymo kokybės vertinimo galimybes, naudojantis studentų apklausos duomenimis. Tuo tikslu teorinėje dalyje apžvelgta dėstymo aukštojoje mokykloje samprata ir išskirti dėstymo kokybės kriterijai. Empirinio tyrimo dalyje įvertintas dėstymo kokybės rodiklių, naudotų studentų apklausos instrumente, pagrįstumas ir pristatytos duomenų interpretacijos galimybės.
Pagrindinės sąvokos
Kokybės vertinimas, kokybės vertinimo kriterijai, kokybės vertinimo rodikliai.
Aušra Rutkienė, Margarita Teresevičienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Eksperimento planavimo gerinimas – svarbi edukologinių tyrimų kokybės prielaida
Anotacija
Straipsnyje pristatomi eksperimento planavimo etapai, siekiant užtikrinti eksperimento planavimo pagrįstumą ir patikimumą. Tyrimo duomenys rodo, kad edukologijos doktorantai eksperimento planavimą tapatina su viso disertacijoje atliekamo tyrimo planavimu, o pats eksperimentas dažnai yra painiojamas su kvazieksperimentu, priklausomybės ar veiklos tyrimu.
Pagrindinės sąvokos
Doktorantūra, eksperimentas, pagrįstumas, patikimumas, aprašomoji statistika, atsitiktinė imtis, kvazieksperimentas, veiklos tyrimas, bandomasis eksperimentas.
Kęstutis Pukelis, Nora Pileičikienė
Vytauto Didžiojo universitetas
Bendrųjų įgūdžių ugdymo galimybių gerinimas aukštųjų mokyklų studijų programose: absolventų požiūris
Anotacija
Straipsnyje aptariama bendrųjų mokėjimų samprata, jų ugdymo svarba aukštojo mokslo studijose, pristatomi Lietuvos universitetų ir kolegijų absolventų (N=1021) bendrųjų mokėjimų atitikimo darbo rinkos poreikius tyrimo metodika ir rezultatai, apžvelgiamos galimybės gerinti studijų programų rengimo kokybę šioje srityje.
Pagrindinės sąvokos
Mokėjimas, bendrieji mokėjimai, specialieji mokėjimai, kompetencija, socialiniai dalininkai, studijų rezultatas.
Mindaugas Misiūnas, Inga Stravinskienė
Kauno kolegija
Kaita ir keitimasis - efektyvios kokybės vadybos sistemos pagrindas
Anotacija
Straipsnyje pagrindžiamas kaitos ir keitimosi aspektas kokybės vadybos sistemas diegiančiose aukštojo mokslo institucijose. Aptariamas aukštosios mokyklos darbuotojų psichologinis ir elgesio atsakas į diegiamą kokybės vadybos sistemą, pateikiami darbuotojų keitimosi etapai, išryškinami darbuotojų valdymo ypatumai kokybės vadybos sistemas diegiančiose aukštojo mokslo institucijose.
Pagrindinės sąvokos
Visuotinės kokybės vadyba, kokybės vadyba aukštojo mokslo institucijoje, kokybės vadybos sistema, kaita, keitimasis.
Rasa Pukelytė
Vytauto Didžiojo universitetas
Universitetinių studijų kaip paslaugos kokybės vertinimas: dimensijos ir kriterijai
Anotacija
Šiame straipsnyje aptariama universitetinių studijų kaip paslaugos kokybės vertinimo galimybė. Universitetinės studijos turi būti kokybiškos ne tik turiniu, bet ir administravimo lygmeniu, todėl studijų kaip paslaugos kokybė – svarbi sudėtinė studijų kokybės užtikrinimo dalis. Vertinant universitetinių studijų kaip paslaugos kokybę, svarbu pagrįsti vertinimo dimensijas ir kriterijus. Straipsnyje išskiriamos septynios universitetinių studijų kaip paslaugos kokybės vertinimo dimensijos (patikimumas, reagavimas, kompetentingumas, bendravimas, saugumas, kliento pažinimas, apčiuopiamumas) ir jas nusakantys kriterijai.
Pagrindinės sąvokos
Universitetinės studijos, paslauga, paslaugos kokybė, paslaugos kokybės dimensija, klientas (vartotojas).
Aušra Rostlund, Izabela Savickienė
Studijų kokybės vertinimo centras, Vytauto Didžiojo universitetas
Kolegijų išorinio įvertinimo struktūra, problemos ir jų sprendimo galimybės
Anotacija
Straipsnyje pagrindžiama kolegijų išorinio įvertinimo struktūra aukštojo neuniversitetinio mokslo sektoriuje, atskleidžiamos šio proceso metu kylančios problemos ir jų sprendimo galimybės: aptariamas kolegijų išorinio įvertinimo reiškinys ir pateikiama jo samprata; analizuojamas Europos aukštųjų mokyklų išorinio įvertinimo procesas ir apibūdinami jį sudarantys etapai; taip pat pristatomos Lietuvos kolegijų išorinio įvertinimo metu kylančios problemos ir jų sprendimo galimybės įvertinime dalyvaujančių asmenų požiūriu.
Pagrindinės sąvokos
Išoriniai įvertintojai, įvertinimas, įvertinimo struktūra, kolegijos išorinis įvertinimas, vertinimas, vertintojas.